Baltistika

mokslas, tiriantis baltų tautų kalbas, istoriją, kultūrą.

Istorijos, archeologijos ir etnografijos tyrimai baltistikai priskiriami, jei nagrinėja bendrus visiems baltams klausimus. Skirstoma į lituanistiką, latvistiką, prūsistiką. Baltistikos užuomazgos atsirado XVII-XVIII a., kai D. Kleinas, P. Ruigys, G. Stenderis, C. Harderis bandė palyginti baltų kalbas. Mokslo šaka tapo XIX a. viduryje. Baltistikos pagrindus padėjo A. Šleicherio veikalas „Lietuvių kalbos gramatika“ (1856). A. Becenbergeris XIX a. pabaigoje pirmasis ėmė lyginti visas tris baltų kalbas. Naujas etapas prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo, kai Kauno ir Latvijos universitetuose pradėta dėstyti baltų kalbas, rengti baltistikos specialistus. XX a. 6-7 dešimtmetyje svarbiausiu baltistikos centru tapo Vilnius.