Batoras Steponas

(1533-1586), Vengrijos valdomos Transilvanijos vaivada (1571-1576), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576-1586). 

LDK atstovai St. Batorą valdovu pripažino tik po ilgų derybų, kai šis 1576 m. specialiu raštu patvirtino, kad Lenkija ir Lietuva yra federacinė dviejų lygiateisių šalių valstybė. Jis pažadėjo išsaugoti LDK savarankiškumą, bendrus seimus šaukti pakaitomis Lietuvoje ir Lenkijoje, LDK kariuomenės vadais neskirti lenkų. Vidaus politikoje laviravo tarp ponų ir vidutiniųjų bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus. 1578 m. Lenkijoje ir 1581 m. LDK įsteigė aukščiausias apeliacines bajorų instancijas – vyriausiuosius tribunolus, patvirtino Lietuvos Statuto (1566) pataisas. Taip buvo sulygintos kai kurios bajorų ir didikų teisės. Stiprindamas karaliaus valdžią, kovojo su lenkų ponais, paremdavo katalikų bažnyčią, kovojančią su reformatais. 1579 m. balandžio 1 d. suteikė privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją ir universitetą. Reguliuodamas LDK ir Lenkijos santykius dažniausiai leisdavosi į kompromisą. Kad būtų nepriklausomas nuo bajorų, ATR kariuomenę sustiprino samdytais vokiečių ir vengrų kazokų daliniais. Vilniuje įsteigė patrankų liejyklą, perorganizavo kariuomenę, įvedė uniformą, patobulino artileriją ir karinę inžineriją. Užsienio politikoje labiausiai stengėsi prie ATR prijungti Livoniją. Plečiantis Livonijos karui (1558-1583), su Turkija ir Krymo chanatu sudarė sutartis, nukreiptas prieš Rusiją. 1579-1581 m. surengė tris karo žygius prieš Rusiją: 1579 m. atsiėmė Polocką, 1580 m. užėmė Velikije Lukus, 1581 m. apsupo Pskovą. Pagal 1582 m. Jam Zapolskio paliaubas Rusija paliko Respublikai Uždauguvį, o ši Rusijai – 1580 m. užimtas sritis. St. Batoras, remdamasis ATR resursais, tikėjosi ateityje išvaduoti gimtąją Vengriją iš Turkijos ir Austrijos valdžios.