(lot. beneficium – geradarystė): 1. ankstyvaisiais viduramžiais žemės valda, duodama iki gyvos galvos už karinę tarnybą; 2. bažnytinė pareigybė ir su ja susijusios pajamos.
Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių. Konfucijus
