Birutė

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona.

Viduramžių šaltiniai tik trumpai užsimena apie šią moterį. Romantišką istoriją apie gražiąją vaidilutę, kunigaikščio parsivežtą iš Palangos į Trakus, pasakoja XVI a. pradžios Lietuvos metraščiai. Čia nurodoma, kad Palanga buvusi Birutės gimtinė. M. Strijkovskis 1582 m. „Kronikoje“ rašo, kad tuo metu Birutės kalnas Palangoje buvo laikomas jos kapaviete, o tarp vietinių žmonių esą paplitęs šios moters kultas. Spėjama, kad apie 1349 m. Birutė tapusi antrąja Kęstučio žmona. Su ja Kęstutis turėjo sūnus Vytautą, Tautvilą ir Žygimantą, dukteris Miklausę, Danutę ir Ringailę. Birutės mirties aplinkybės neaiškios. Kovodamas su Jogaila, 1382 m. Kęstutis išsiuntė ją į Brestą. 1384 m. atvykusio pas kryžiuočius Vytauto skunde sakoma, kad Jogaila ir Skirgaila nužudę jo tėvą ir motiną. 1417 m. bažnytiniame Konstancos susirinkime kryžiuočių atstovai teigė, kad Vytauto motiną Jogaila paskandinęs. Lietuvių ir lenkų delegatai kategoriškai paneigė šį priekaištą, tvirtindami, kad Birutė ilgai gyvenusi ir garbingai mirusi.