Biržiška Vaclovas

(1884-1956), bibliografas, kultūros istorikas.

Peterburgo universitete studijavo teisę. Dalyvavo lietuvių studentų socialdemokratų veikloje. Dirbo advokatu Vilniuje ir Šiauliuose. 1918 m. Maskvoje dirbo Lietuvos reikalų komisariate. 1919 m. buvo sovietų Lietuvos švietimo liaudies komisaras, Lietuvos ir Baltarusijos švietimo liaudies komisaro pavaduotojas. Nuo 1920 m. mokytojavo Kaune. Nuo 1922 m. Kauno universitete dėstė teisę, bibliografiją ir knygų istoriją. 1924 m. tapo profesoriumi. 1923-1944 m. Kauno, 1940-1941 m. Vilniaus universitetų bibliotekų direktorius. 1940-1941 m. Vilniaus universiteto teisių fakulteto dekanas, 1940 m. bibliologijos katedros vedėjas. 1931-1941 m. buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininku. 1944 m. emigravo į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Rašė publicistinius straipsnius, eilėraščius (Smutkelio slapyvardžiu), prozos vaizdelius. Redagavo bibliografinius leidinius „Knygos“, „Bibliografijos žinios“, „Lietuviškąją enciklopediją“, leidinį „Mūsų senovė“. Parašė darbų apie spaudos istoriją: „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“, „Iš mūsų laikraščių praeities“, „Senųjų lietuviškų knygų istorija“. Publikavo archyvinę medžiagą. Svarbiausi darbai – „Lietuvių bibliografija“, apimanti daugumą 1547-1910 m. lietuviškų leidinių, „Aleksandrynas“ – bibliografinis veikalas, apimantis lietuviškus leidinius iki 1865 m., žodynėlis „Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės“, „Lietuviškųjų dainų literatūros bibliografija“.