Brežnevo doktrina

Sovietų Sąjungos XX a. 7-9 deš. užsienio politikos, įteisinusios ginkluotos jėgos panaudojimą socialistinėse šalyse, apibūdinimas.

Terminas, atsirado 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje metu, kai SSRS suorganizavo Varšuvos sutarties valstybių intervenciją. Į valdžią pastatyti komunistai paskelbė, kad jokios intervencijos nebuvo, o atvirkščiai – penkių VSO valstybių armijų daliniai suteikė „brolišką pagalbą prieš kontrrevoliucijos grėsmę“. Taip buvo pripažinta SSRS teisė kištis į kitų socialistinių valstybių vidaus reikalus socializmo gynimo dingstimi. Vakarų žurnalistai tai pavadino riboto socialistinių valstybių suvereniteto arba Brežnevo doktrina. Jos galiojimo pabaiga laikomas SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo ir JAV prezidento Džordžo Bušo pasitarimas Maltoje 1989 m. gruodžio mėn.