Daosizmas

viena iš dviejų pagrindinių Kinijos religinių ir filosofinių sistemų (kita – konfucianizmas). Tradiciškai pradininku laikomas Lao Dzė.

Jo idėjas tęsė Džvang Dzė. Skelbė dvasinio ir materialaus pasaulio vienovę, pasireiškiančią visų pasaulyje pasitaikančių reiškinių harmonija, vadinama daugiareikšmiu terminu tao (verčiamas kaip „kelias“, „būdas“, „metodas“ ir kt). Tikslas – pasiekti harmoniją su viskuo, kas egzistuoja. Kaip religija pradėjo plėtotis II a. pab.-III a. pr., sujungiant filosofinę mintį su liaudies tikėjimais, magijos praktika. Daosizmo, kaip organizuotos religijos, kūrėjas buvo Čang Dao Lingas, vėliau pripažintas Dangiškuoju vadovu. Kartais daosizmas ir kai kurios budizmo sektos tapdavo beveik neatskiriamos; iš budizmo paimta reinkarnacijos idėja, bet galutiniu tikslu laikoma ne nirvana, o nemirtingumas. 440 m. tapo valstybine religija, 666 m. sudievintas Lao Dzė iškeltas virš Budhos ir Konfucijaus. Vėliau daosizmas užleido vietą konfucianizmui, kaip pagrindiniam valstybės kultui. Dabar organizuotas daosizmas egzistuoja daugiausia Taivane ir Honkonge, nors daugelis jo elementų, susimaišiusių su protėvių kultu, išliko Kinijos žmonių tikėjimuose ir papročiuose.