Daraktorius

(lenk. dyrektor), spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904) – mokytojai, dirbę slaptosiose mokyklose Lietuvoje.

Lietuvos gyventojai, 1864-1904 m. boikotuodami oficialiąją mokyklą, slapta kūrė mokyklas, kuriose mokė daraktoriai. Jų amžius, išsilavinimas ir socialinė kilmė buvo įvairi. Daugiausia mokė valstiečiai, bajorai, atsargos kariai – buvę eiliniai, puskarininkiai, felčeriai, kurių dauguma buvo kilę iš valstiečių. Tarp daraktorių buvo daug moterų. Mokyta skaityti ir rašyti gimtąja kalba, tikybos, aritmetikos pagrindų, kartais dar geografijos ir istorijos. Spaudos draudimo metais Vilniaus ir Kauno gubernijose, istoriko V. Merkio skaičiavimais, dirbo apie 4800 daraktorių. Darktoriais yra buvę G. Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis, J. Biliūnas ir kt. Daraktorius persekiojo caro valdžia, jiems grėsė baudos ir kalėjimo bausmės. 1892 m. caro patvirtintos taisyklės skelbė, kad daraktoriai, slaptųjų mokyklų organizatoriai ir mokinių tėvai gali būti baudžiami bauda iki 300 rublių arba iki 3 mėnesių arešto. Iki 1864 m. daraktoriais vadinti parapinių mokyklų mokytojai.