Daukantas Simonas

(1793-1864), lietuvių švietėjas, istorikas, pirmasis parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba, dar vadinamas Lietuvos istorijos tėvu.

1819 m. įgijo teisės kandidato, o 1822 m. – teisės magistro laipsnį. Nuo 1826 m. dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, 1835-1850 m. Rusijos senate (Sankt Peterburge) studijavo Lietuvos metriką ir kitus archyvų dokumentus. 1850 m. grįžo į Lietuvą. Svarbiausi veikalai: „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, „Istorija Žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“. Juose rašo apie Lietuvos praeitį iki Liublino unijos. Tematika ir stiliumi išsiskiria „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Jame aprašoma senosios Lietuvos gamta, gyventojų verslai, religija, politinė santvarka, papročiai ir žmonių būdo bruožai. S. Daukanto istorinės pažiūros artimos švietimo ir romantizmo koncepcijoms. Jis pabrėždavo lietuvių tautos politinio savarankiškumo – svarbiausios tautos gyvavimo ir pažangos sąlygos – reikšmę.