(gr. despotes – valdovas): 1. neribotos valdžios valdovas, savavalis, niekieno nekontroliuojamas vienvaldys, tironas; 2. Bizantijos valdovų, vėliau ir jų giminaičių titulas; 3. XV a. Serbijos valdovų titulas.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas. A. Užkalnis
