Didysis prūsų sukilimas

Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Didysis prūsų sukilimas

1260-1274 visą kraštą apėmęs prūsų sukilimas. Prūsus sukilti paskatino žemaičių pergalė Durbės mūšyje 1260 m. Vyriausiuoju vadu tapo H. Mantas.

Išsirinkę savo vadus: sambiai – Glandą, natangai – H. Mantą, varmiai – Glapą, pagudėnai – Auktumą, bartai – Divonį 1260 m. vienu metu (išskyrus Kulmo sritį) pradėjo sukilimą. Vyriausiuoju vadu tapo H. Mantas. Pirmoji svarbi pergalė – laimėtas Pakarvių mūšis 1261 m. 1261 m. sukilėliai apsupo kryžiuočių pilis Kroicburgą Natangoje, Bartenšteiną Bartoje bei Karaliaučių. 1263 m. buvo paimtos Kroicburgo, Vizenburgo pilys Bartoje, pasiekta svarbi pergalė mūšyje prie Liubavos. 1264 m. pagaliau paimta Bartenšteino pilis Bartoje, tačiau Karaliaučiaus, Baigos, Elbingo, Kulmo ir Toninės pilių prūsams taip ir nepavyko užimti. Nuo 1265 m. sukilėlių jėgos seko, dalis prūsų vitingų perėjo į Ordino pusę. Ordinas, sulaukęs paramos iš V. Europos, 1272 m. perėjo į puolimą. 1273 m. žuvo H. Mantas. Galiausiai 1274 m. sukilimas buvo nuslopintas. Iki 1295 m. net keturis kartus prūsai vėl bandė sukilti, tačiau nesėkmingai.