Dzeržinskis Feliksas

(1877-1926), revoliucionierius, vienas 1917 m. Spalio perversmo Rusijoje organizatorių, Rusijos ypatingosios komisijos (ČK) įkūrėjas ir pirmininkas (1917), pramintas „geležiniu Feliksu“.

1887-1896 m. gyveno Vilniuje. Nuo 1895 m. Lietuvių socialdemokratų grupės narys. 1896 m. Vilniuje įsteigė nelegalią spaustuvę. Nuo 1897 m. Kaune leido nelegalų laikraštį „Kowienski Robotnik“. 1898 m. ištremtas į Viatkos guberniją. 1899 m. pabėgo iš tremties į Varšuvą, čia dalyvavo kuriant socialdemokratines organizacijas. 1902 m. ištremtas į Sibirą, tais pačiais metais pabėgęs grįžo į Varšuvą. Išrinktas Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratijos (LKLSD) vyriausiosios valdybos nariu. 1906 m., LKLSD prisijungus prie Rusijos socialdemokratų partijos, išrinktas partijos centrinio komiteto nariu. Kelis kartus suimtas, 1909 m. ištremtas į Sibirą iki gyvos galvos, iš tremties pabėgo. 1912-1916 m. nuteistas katorgai. Po 1917 m. Vasario revoliucijos paleistas. Nuo 1921 m. susisiekimo liaudies komisaras. 1924-1926 m. Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos pirmininkas. Vadovavo malšinant antisovietinius judėjimus.