Engelsas Frydrichas

(Friedrich Engels; 1820-1895), vokiečių verslininkas, socialistas, marksizmo teoretikas. 1848 m. kartu su K. Marksu parašė „Komunistų partijos manifestą“, kuris tapo vienu didžiųjų visų laikų revoliucinių traktatų.

Autoriai pritaikė klasių kovos principą „visoms iki tol egzistavusioms visuomenėms“ paaiškinti. Manifestas tapo svarbiausiu darbininkų partijų ideologiniu pagrindu. Kartu su Marksu vadovavo I internacionalo kūrimui. 1870 m. išrinktas I internacionalo generalinės tarybos nariu. Žlugus I internacionalui, su Marksu rūpinosi darbininkų partijų kūrimu įvairiose šalyse, teikė paramą Rusijos darbininkų judėjimui. Po Markso mirties vadovavo II internacionalo veiklai ir toliau plėtojo bei aiškino Markso teorijas apie dialektiką, ekonominį determinizmą ir kt. Dialektiką vertino kaip metodą, leidžiantį atskleisti būtiną istorijos raidą. Istorinį būtinumą suprato kaip moralinį būtinumą ir tai vadino civilizacijos „pažangia raida“ plečiantis jos vidinėms jėgoms. Būtinumo prielaida atspindėjo jo tikėjimą neišvengiama proletarinės revoliucijos pergale. Aiškindamas Markso ekonominio determinizmo teoriją, F. Engelsas nurodo, kad ideologija priklauso nuo ekonominės sistemos. Svarbiausi darbai: „Darbininkų klasės padėtis Anglijoje“, „Vokiečių karas Vokietijoje“, „Anti-Diūringas“, „Šeimos, privatinės nuosavybės ir valstybės kilmė“ ir kt.