(lot. aera – momentas, nuo kurio skaičiuojami metai):
1. metų skaičiavimo sistema. Senovėje įvairios tautos turėjo skirtingas eras, nes kiekviena metus skaičiavo nuo jai svarbių įvykių pradžios. Krikščioniškose šalyse pradedama skaičiuoti nuo Kristaus gimimo – „nulinio“ chronologijos taško, nors iš tikrųjų Kristus gimė 6-ais metais pr. Kr. Tai krikščioniškosios eros pradžia. Jos pagrindu buvo sudarytas Julijaus kalendorius, kurį 1582 m. pakeitė Grigaliaus kalendorius. Žydų, arba hebrajų era, anot šventųjų tekstų, prasideda nuo pasaulio sukūrimo, 3750 m. pr. Kr.; musulmonų eros pradžia yra 622 m. po Kr., kai pranašas Mahometas paliko šventąjį Mekos miestą. Senovės graikų chronologijos atskaitos taškas buvo pirmosios olimpinės žaidynės, kurios įvyko 776 m. pr. Kr. Romėnai laiką skaičiavo nuo Romos įkūrimo 753 m. pr. Kr.;
2. istorinis laikotarpis, kuris savo turiniu, įvykiais iš esmės skiriasi nuo ankstesniojo;
3. geologinė era, žemės ir organinio pasaulio vystymosi laikotarpis. Skiriamos 5 eros: archėjaus, proterozojaus, paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus. Šios eros daligamos į geologinius periodus. Uolienos, susidariusios vienos eros metu, vadinamos geologine grupe.
