Etmono teismas

LDK teismo institucija (XVI a.-1764 m.), veikusi karo arba kariuomenės rinkimo, jos žygiavimo ar stovyklavimo metu. Sprendė karių bylas dėl nusikaltimų (karo tarnybos vengimo, pabėgimo iš kovos lauko, plėšikavimo, smurtinio užpuolimo, sužeidimo ar nužudymo), o taip pat ir dėl žalos civiliams asmenims.

Bylas, susijusias su mirties bausmės skyrimu (nuo 1648), etmonas paprastai sprendė kartu su patarėjais (pulkininkais, rotmistrais, poručikais), nors galėjo spręsti ir pats vienas. Bylas dėl menkesnių nusikaltimų ar žalos padarymo sprendė etmono skirti teisėjai, o žygio metu ir stovyklaujant šį darbą atlikdavo karūžos, kaštelionai ir vaivados. Dėl jų sprendimų galima buvo apeliuoti etmonui (jis tardavo paskutinį žodį), dėl karių padarytos žalos civiliams asmenims galima buvo apeliuoti Lietuvos vyriausiajam tribunolui arba ieškinį perkelti į jį, pilies ar žemės teismą. Etmono teismo bylos buvo sprendžiamos pagal etmonų artikulų, Seimų konstitucijos ir Lietuvos Statuto nuostatus. Etmono teismo funkcijas perėmė Karo komisijos teismas.