Frydrichas II

(Friedrich II; 1194-1250), Štaufenų dinastijos Sicilijos (nuo 1198), Vokietijos (nuo 1212) karalius, Šv. Romos imperijos imperatorius (nuo 1220).

Imperatoriaus Henriko VI ir Regero II Siciliečio dukros Konstancijos sūnus, Frydricho I Barbarosos anūkas. Kovojo su popiežiais. Dalyvavo kryžiaus žygyje 1229 m., susitarimo būdu atgavo Jeruzalę. Labai koloritiška ir mįslinga asmenybė. Vieni amžininkai laikė jį pašauktu grąžinti į žemę aukso amžių, o kiti antikristo įsikūnijimu. Įtakos tam turėjo jo abejingumas religijai. Labiau domėjosi Italija nei Vokietija. Norėjo valdyti kaip Rytų valdovas, aplink jį būrėsi krikščionių, žydų ir arabų. Domėjosi mokslu, skaitė graikų, lotynų, arabų autorių rankraščius, žavėjosi poezija. 1224 m. įkūrė Neapolio un-tą, įrengė žvėryną; parašė traktatą apie sakalininkystę. Talentingas diplomatas. Pasižymėjo nepaprastu žiaurumu.