Galindai

baltų gentys. Skiriamos dvi jų šakos – vakarų ir rytų. Vakarų galindai – prūsų gentis, gyvenusi tarp Geldapės (dab. Lenkija) ir Narevo (dab. Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose) upių. Ją mini II a. antikos geografas K. Ptolemėjas. XIII a. antroje pusėje dėl kryžiuočių agresijos Galinda jau buvo nebegyvenama. Rytų galindai gyveno Protvos upės (Maskvos ir Kalugos sr., Rusija) baseine. Juos mini Ipatijaus metraštis (XI ir XII a.). Gagarino (Smolensko sr., Rusija) ir Možaisko (Maskvos sr., Rusija) apylinkėse iki šiol išliko nemažai baltiškų vietovardžių – tai galindų paveldas.