Gladiatoriai

(lot. gladiatores iš gladius – kalavijas), sen. Romos kovotojai, žiūrovų malonumui besikaunantys vienas su kitu ar su laukiniais žvėrimis.

Gladiatorių kautynių paprotys į Romą atėjo iš etruskų tradicijos rengti kovas mirusiesiems pagerbti. Pirmosios kautynės Romoje surengtos 264 m. pr. Kr. Tik II-I a. pr. Kr. kautynės ėmė įgauti pramogos elementų. Joms buvo specialiai ruošiamasi, Romoje, Kapujoje, Ravenoje kurtos ladiatorių mokyklos. Gladiatoriais paprastai tapdavo romėnų karo belaisviai, vergai, nuteisti mirties bausme nusikaltėliai, o išskirtiniais atvejais ir neturtingi laisvieji žmonės. Ginkluotė buvo labai įvairi, nes kovos lauke jie turėjo kautis skirtingais ginklais. Pagal ginklus buvo skiriamos ir gladiatorių rūšys: sekutorius – su skydu ir trumpu kalaviju, retiarijus – su tinklu ir trišakiu, dimacheras – su 2 kalavijais, lakvearijus – su kilpa, andabatas – su aklinu šalmu.