Godunovas Borisas

(apie 1551-1605), Maskvos didysis kunigaikštis ir caras (1598-1605).

Pasižymėjo caro Ivano IV Rūsčiojo tarnyboje. B. Godunovo įtaka dar labiau išaugo 1580 m. caro sūnui Fiodorui vedus Godunovo seserį Iriną. Mirus Ivanui Rūsčiajam (1584) caru buvo paskelbtas Fiodoras, tačiau 1585-1598 m. nesiskaitydamas su silpnapročiu caru valdė Godunovas. Vidaus politikoje B. Godunovas varžė didikus ir rėmė vidutinius bajorus. 1598 m. mirus Fiodorui B. Godunovas tapo caru. 1601-1603 m. Rusiją ištiko nederlius, badas ir maras. Tai susilpnino valstybę. 1603 m. pasirodė apsišaukėlis, skelbęsis išsigelbėjusiu caraičiu Dmitrijumi, žuvusiu Ivano Rūsčiojo sūnumi. Kai kurių lenkų ir lietuvių didikų palaikoma Lžedmitrijaus I kariuomenė 1604 m. įsiveržė į Rusiją. Godunovas mirė 1605 m. sostą palikdamas sūnui Fiodorui II. Šis po kelių mėnesių buvo nužudytas. Maskvą užėmė Lžedmitrijus I.