(isp. grandes iš lot. grandis – didis, svarbus): 1. viduramžių Ispanijoje aukščiausias dvarininko arba dvasininko titulas. 2. XVI-XX a. (iki monarchijos nuvertimo 1931 m.) Ispanijos didikų titulas.
Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių. Konfucijus
