(isp. grandes iš lot. grandis – didis, svarbus): 1. viduramžių Ispanijoje aukščiausias dvarininko arba dvasininko titulas. 2. XVI-XX a. (iki monarchijos nuvertimo 1931 m.) Ispanijos didikų titulas.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas. A. Užkalnis
