Haremas

(arab. haram – draudžiamas dalykas; harimi – musulmonų moterys):
1. turtingo musulmono žmonos ir sugulovės;
2. musulmonų šalyse namo dalis, skirta šeimos moterims – žmonoms, sugulovėms, dukroms, giminaitėms, vergėms, tarnaitėms.

Haremai yra žinomi dar iki islamo atsiradimo – Vid. Rytuose tai buvo saugi, atskira moterų, dalyvavusių ir visuomenės gyvenime, patalpa. Moterys iš visuomenės gyvenimo buvo pašalintos tik islamo laikais. Daugelyje Asirijos, Egipto, Persijos ir kt. valdovų rūmų buvo ir haremai. Patį didžiausią turėjo Osmanų imperijos sultonai. 1926 m. Turkijoje panaikinus daugpatystę, moterų atskyrimas tapo nebe toks populiarus. XX a. haremų mažėjo.