Hėgelis Georgas Vilhelmas Frydrichas

(1770-1831), vokiečių filosofas, kuris protą ir gamtą suvokė kaip nedalomą visumą, dvasią.

Jo sistema, viena iš idealizmo atmainų, dvasios kilmę įžiūri logiškame sąvokų studijavime bei pasaulio istorijos raidoje. Savo visuomenės ir politikos filosofijoje remiasi dialektinio vystymosi idėja, norėdamas suvokti tai, kas, kaip jis manė, jau protingai egzistuoja ir taip pateisinti Prūsijos valstybę ir tų laikų Liuterio krikščionybę kaip aukščiausią visuomeninę sintezę. Kairieji pasekėjai, pradedant K. Marksu, bandė naudotis Hėgelio dialektika, norėdami įrodyti, kad radikalūs pasikeitimai – neišvengiami, ir kritikuoti tiek religinę, tiek visuomeninę savo laikų tvarką. Svarbiausi veikalai: „Dvasios fenomenologija“, „Filosofijos mokslų enciklopedija“, „Teisės filosofija“. Buvo Heidelbergo, Berlyno universitetų filosofijos profesorius.