Henrikas II

(Henry II; 1133-1189), Plantagenetų giminės Anglijos karalius.

1154 m. stojo į kovą dėl karūnos su Steponu I iš Blua ir laimėjo. Iš tėvo paveldėjo Anžu, Meną bei Turenę, iš motinos (Anglijos karaliaus Henriko I dukters) – Angliją bei Normandiją su leno teisėmis į Bretanę. Susituokęs su Eleonora Akvitaniete įgijo Puatu bei Giujeną su Gaskone, todėl Prancūzijoje pasidarė galingesnis už Prancūzijos karalių. Įveikė baronų pasipriešinimą ir atkūrė centralizuotą valdžią. Klarendono konstitucijoje reiškė pretenzijas į teisę disponuoti Bažnyčios turtu bei teisti dvasininkus. Kenterberio arkivyskupas ir buvęs jo kancleris Tomas Beketas nepripažino konstitucijos, todėl karaliaus riteris jį nužudė. 1171-1172 m. užgrobė dalį Airijos ir čia įtvirtino Anglijos valdžią. Vėliau regentystę perėmė sūnus Ričardas Liūtaširdis ir Jonas Bežemis.