Henrikas VIII

(Henry VIII; 1491-1547), Tiudorų dinastijos Anglijos karalius (1509-1547), Henriko VII ir Elžbietos Jork sūnus.

Buvo rengiamas dvasininko karjerai, tačiau 1502 m. mirus vyresniajam broliui Artūrui tapo vieninteliu vyriškos lyties soste paveldėtoju. Atėjęs į sostą, tęsė tėvo pradėtą absoliutizmo įtvirtinimo politiką. Reformacijos pradžioje garsėjo kaip Katalikų Bažnyčios gynėjas, nuo 1527 m. dėl asmeninių (reikalavo kad popiežius Klemensas VII suteiktų teisę skirtis su žmona Kotryna Aragoniete), politinių ir ekonominių priežasčių pradėjo konfliktą su popiežiumi: 1532 m. uždraudė Anglijos teritorijoje rinkti mokesčius į popiežiaus iždą, Anglijos dvasininkai turėjo pasirašyt aktą, pagal kurį dvasininkija tapo visiškai pavaldi karaliui, 1534 m. nutraukė ryšius su popiežiumi. 1535 m. popiežiaus Pauliaus III buvo ekskomunikuotas, tais pat metais pasiskelbė Anglijos Bažnyčios galva, šiuo pagrindu pradėta formuoti Anglikonų Bažnyčią. Sekuliarizavo vienuolynų žemes. Jam valdant padidėjo Anglijos konfrontacija su Habsburgais, vyko kariniai konfliktai su Prancūzija ir Škotija. Buvo 6 kartus vedęs susilaukė 3 vaikų – Marijos, Elžbietos, Eduardo.