Heraklis

Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Heraklis

(gr. Hēraklēs), sen. graikų mitų didvyris. Dzeuso ir Tėbų karalienės Alkmenės sūnus.

Atliko 12 žygdarbių: pasmaugė Nemėjos liūtą, nužudė Lernos hidrą, sugavo Kerinėjos stirną, pagavo Erimanto šerną, išmėžė Augėjo tvartus, sutramdė ir į Mikėnus atvedė Kretos jautį, numaldė karaliaus Diomedo kumeles, parnešė amazonių karalienės Hipolitės juostą, parvarė milžino Geriono karves, atnešė Hesperidžių saugomus aukso obuolius, iš Hado karalystės atvedė šunį Kerberą. Už nuopelnus Dzeuso priimtas į Olimpą ir apdovanotas nemirtingumu.