Hitleris Adolfas

(Adolf Hitler; 1889-1945), nacistinės Vokietijos politikas, valstybės veikėjas, Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos (VNSDP) vadovas, kancleris (1933-1945), prezidentas (1934-1945).

Jaunystėje domėjosi marksizmu, tapo antisemitu. I pasaulinio karo metais savanoriu tarnavo Vokietijos kariuomenėje, buvo sužeistas. 1919 m. įstojo į Vokietijos darbininkų partiją, nuo 1921 m. vadovavo VNSDP. Kovojo dėl Versalio taikos sutarčių panaikinimo, kurstė revanšistines nuotaikas, pasitelkęs demagogiją, šantažą, provokacijas, antisemitizmą, antimarksizmą. 1923 m. Miunchene, nepavykus įvykdyti perversmo, pakliuvo į kalėjimą. 1925 m. išleido veikalą „Mein Kampf“ (Mano kova), kuriame išdėstė Nacionalsocialistų partijos tikslus ir veiklos principus (užkariauti pasaulį, pavergti kitas tautas ir kt). 1933 m. jo partijai laimėjus rinkimus, tapo Vokietijos kancleriu. 1934 m. mirus prezidentui P. Hindenburgui, ėjo ir prezidento pareigas. Buvo vadinamas fiureriu. Pertvarkydamas gamybą karo reikalams, įveikė nedarbą. Jo nurodymu Vokietija 1936 m. užgrobė demilitarizuotą zoną, dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare. 1938 m. užgrobė Austriją ir Sudetų kraštą, 1939 m. – Čekoslovakiją ir Klaipėdos kraštą. 1939 m. rugpjūčio 23 d. susitaręs su J. Stalinu, rugsėjo 1 d. pradėjo karą prieš Lenkiją. 1941 m. užpuolė SSRS. Antrojo pasaulinio karo metais vykdė plataus masto gyventojų, ypač žydų, ir karo belaisvių genocidą okupuotose šalyse. Baigiantis karui ir Vokietijai pralaimėjus, 1945 m. balandžio 30 d. nusižudė.