Humanizmas

pažiūrų sistema, žmogų laikanti svarbiausia vertybe ir reikalaujanti visuomeninių santykių žmogiškumo. Reiškėsi skirtingomis istoriškai sąlygotomis formomis. Susiklostė Renesanso epochoje kaip priešprieša viduramžių religinei pasaulėžiūrai.

Lietuvoje humanizmo idėjos plito XVI-XVII a. Lietuvos humanistai išaukštino pilietinę sąmonę. Lietuvos metraščiuose ir Lietuvos Statute buvo keliama pasaulietinio valstybingumo idėja. Ją populiarino Mykolas Lietuvis, Motiejus Strijkovskis, Augustinas Rotundas. Propaguojamas valstybinis patriotizmas, klostėsi nacionalinė savimonė. Sukurta romėniškoji lietuvių kilmės teorija (Mykolas Lietuvis, Rotundas, Andrius Volanas, Leonas Sapiega) ir humanistinė tautos koncepcija, buvo skelbiamas tautinis bajorijos ir liaudies bendrumas (Mikalojus Daukša), aukštinama gimtoji kalba, kūrėsi lietuvių raštija (Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Daukša, Danielius Kleinas). Humanistinė pasaulėžiūra skatino visokeriopą praktinę veiklą: buvo plečiamos ir kuriamos bibliotekos, kaupiami antikos autorių kūriniai, steigiamos humanistinės mokyklos, įkurtas universitetas, plečiama knygų leidyba.