Husitai

Jano Huso pradėtos bažnytinės reformos šalininkai Čekijoje. Kelis dešimtmečius buvo čekų tautinio sąjūdžio dalyviai. Jų veikla prasidėjo Huso mirtimi (1415). Husitai reikalavo laisvo Šv. Rašto interpretavimo, dvasiškių turtų atsisakymo ir valstybinio persekiojimo sunkiai nusikaltusiems.

Tarp jų atsirado sektų, iš kurių žymiausia – taboritai. Pastarieji laukė greitos pasaulio pabaigos ir po jos ateisiančios tūkstantmetės Kristaus karalystės. Ilgainiui husitų judėjimas įgavo karinį pobūdį. Žymiausias jų vadas – Janas Žižka (1376-1424). Husitai nepripažino karaliumi Zigmanto I Liuksmeburgiečio. Čekijos sostą siūlė Vytautui ir Jogailai. Vytautas pasiuntė Jogailos brolio Kaributo sūnų Žygimantą (1422). Žygimantą husitų didikai ir Prahos miestiečiai pripažino krašto regentu. Jam ėmus regzti ryšius su popiežiumi, 1427 m. buvo ištremtas iš krašto. Prieš husitus 3 kartus (1426, 1427, 1431) skelbti kryžiaus karai, kurie baigdavosi kryžiuočių pralaimėjimais. Paskutinė taboritų tvirtovė Dubėje buvo paimta 1437 m. Nuosaikiausieji husitai išsilaikė iki reformacijos ir virto protestantais.