Industrializacija

1. 1928-1940 m. SSRS laikotarpis, kai buvo sukurta sunkioji ir karinė pramonė;
2. socialinis-ekonominis procesas, kuriam būdingas stambiosios mašininės gamybos plėtojimas.

Industrializacija XVIII a. antroje pusėje prasidėjo pramonės perversmu D. Britanijoje, XIX a. apėmė kitas Europos valstybes, Š. Ameriką. Industrializacijos metu Vakarų visuomenės iš agrarinių virto pramonės valstybėmis. Jos prielaidos buvo cechinės gamybos irimas, luominių apribojimų panaikinimas, spartus gyventojų skaičiaus augimas, nauji technologiniai patobulinimai – garo mašinos, garvežiai, metalo lydimo krosnys ir kiti. Industrializacija sukūrė prielaidas visuomenių demokratiniams procesams.