Interdiktas

(lot. interdictum – draudimas), Katalikų bažnyčios kanonų teisėje bausmė, artima ekskomunikai, labiausiai paplitusi viduramžiais. Reiškė pamaldų vykdymo ir sakramentų teikimo tam tikroje teritorijoje (vyskupijoje, kunigaikštystėje, karalystėje) draudimą. Siekė priversti paklusti visus gyventojus, valdovą ar įtakingus asmenis.