Internacionalas

(lot. internationalis – tarptautinis), tarptautinis darbininkų partijų politinis susivienijimas, susikūręs 1864 m. (I internacionalas).

Jau K. Markso ir F. Engelso parašytame „Komunistų partijos manifeste“ buvo raginama visus proletarus vienytis. 1864 m. Londone anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir kt. šalių darbininkų organizacijų atstovai įkūrė I-jį internacionalą, kuris vienijo 13 Europos šalių ir JAV darbininkus. Susivienijimui vadovavo generalinė taryba, iki 1872 m. posėdžiavusi Londone. Generalinėje taryboje susikirto K. Markso ir M. Bakunino požiūriai. 1872 m. Hagos kongrese I internacionalas skilo į K. Markso centralizuoto socializmo ir M. Bakunino anarchizmo šalininkus. K. Markso siūlymu Generalinė taryba persikėlė į Niujorką. Perkėlus Tarybą, I internacionalas nustojo savo reikšmės ir 1876 m. išsiskirstė. Antrasis buvo įkurtas 1889 m. Pirmajame kongrese nutarta švęsti tarptautinę darbininkų solidarumo šventę gegužės 1. Pirmojo pasaulinio karo metais II internacionalas išsiskirstė. Po bolševikų perversmo Rusijoje, Maskvai vadovaujant buvo įkurtas Komunistų internacionalas.