(lot. internus – vidinis): 1. asmens laisvės apribojimas, suvaržymas esant ypatingoms sąlygoms; 2. kariaujančios valstybės karinių dalinių patekusių į neutralios valstybės teritoriją sulaikymas ir nuginklavimas. Pvz., II pasaulinio karo pradžioje Lietuvoje buvo internuota apie 15 tūkst. lenkų kareivių ir karininkų.
