(lot. internus – vidinis): 1. asmens laisvės apribojimas, suvaržymas esant ypatingoms sąlygoms; 2. kariaujančios valstybės karinių dalinių patekusių į neutralios valstybės teritoriją sulaikymas ir nuginklavimas. Pvz., II pasaulinio karo pradžioje Lietuvoje buvo internuota apie 15 tūkst. lenkų kareivių ir karininkų.
Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių. Konfucijus
