(lot. internus – vidinis): 1. asmens laisvės apribojimas, suvaržymas esant ypatingoms sąlygoms; 2. kariaujančios valstybės karinių dalinių patekusių į neutralios valstybės teritoriją sulaikymas ir nuginklavimas. Pvz., II pasaulinio karo pradžioje Lietuvoje buvo internuota apie 15 tūkst. lenkų kareivių ir karininkų.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas. A. Užkalnis
