Ivanas IV Rūstusis

(1530-1584), pirmasis Rusijos caras (nuo 1547). Vasilijaus III sūnus.

Po tėvo mirties 1533 m. buvo paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu. 1533-1538 m. valstybę realiai valdė jo motina. Amžininkų tvirtinimu, Ivanas IV nuo vaikystės daug skaitė, buvo protingas ir talentingas, tačiau nepaprastai žiaurus. 1538-1547 m. bojarinų grupuotės kovojo dėl valdžios, tad Ivanas IV dėl sąmokslų ir intrigų baimės tapo įtarus. Nuo 1550 m. imtos įgyvendinti reformos, turėjusios sustiprinti centrinę valdžią: panaikinta maitinimų sistema, valstybė padalyta į „gubas“, kurioms vadovavo gyventojų renkami gubų seniūnai, nustatytas vieningas apmokestinimo vienetas „žagrė“. Atsirado šaulių kariuomenė. 1551 m. įvyko bažnytinis „šimtaskyrio“ susirinkimas, unifikavęs bažnytines apeigas ir bažnytinę dailę. Ivanas IV pareikalavo sumažinti bažnytinę žemėvaldą, susiaurinti teisminę Bažnyčios valdžią. Tai sukėlė dvasininkų nepasitenkinimą. Įgyvendintos reformos sudarė sąlygas aktyviai užsienio politikai. 1552 m. prie Maskvos valstybės buvo prijungta Kazanė, 1556 m. – Astrachanė. 1558-1583 m. Livonijos kare Baltijos jūros pasiekti nepavyko. Valdant Ivanui IV Rusijos teritorija padidėjo beveik du kartus. 1565-1572 m. ir 1575-1576 m. vykdė opričninos politiką, kovodamas su feodalinio susiskaldymo liekanomis. Palaidotas Maskvoje, Archangelo sobore.