Ivinskis Zenonas

(1908-1971), lietuvių istorikas, vienas JAV leistos „Lietuvių enciklopedijos“ (dar vad. „Bostono enciklopedja“) autorių.

1925-1933 m. studijavo Kauno universitete, Miunchene ir Berlyne. 1932 m. apsigynė disertaciją apie valstiečių padėtį Lietuvoje nuo seniausių laikų iki XVI a. vidurio. 1933 m. parengė habilitacinį darbą „Lietuvių ir prūsų prekybiniai santykiai pirmojoje XVI a. pusėje“. 1933-1940 m. dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1940 m. – ekstraordinarinis profesorius. Nuo 1940 m. dėstė ir Vilniaus universitete. 1941-1942 m. Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto dekanas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, 1949-1963 m. – Romoje, rinko istorinę medžiagą Vatikano archyvuose. Dirbo Bonos Baltistikos tyrinėjimo instituto direktoriumi. 1963-1971 m. dėstė Rytų Europos istoriją Bonos universitete. Svarbiausi darbai – „Lietuvos valstiečių luomo susiformavimas ir raida“, „Lietuvos prekyba su Prūsais“, „Jogaila valstybininkas ir žmogus“), „Saulės-Šiaulių kautynės 1236 ir jų reikšmė“, „Durbės kautynės 1260 ir jų politinis vaidmuo“, „Senovės lietuvių religijos bibliografija“, „Vyskupas Merkelis Giedraitis ir jo laikų Lietuva“, „Lietuvių tautos istorija“ ir kt.