Jakobinai

(Jakobinų klubas), Prancūzijos politinė grupė, susiformavusi Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu. Žymiausi vadovai – M. Robespjeras, Ž. P. Maratas, Ž. Ž. Dantonas. 1793 m. buvo užgrobusi valdžią, vykdė terorą. Jakobinų diktatūra žlugo 1794 m., įvykdžius Termidoro perversmą.

1789 m. įsikūrė Konstitucijos bičiulių draugija, kuri rinkdavosi Paryžiaus šv. Jokūbo dominikonų vienuolyno patalpose, todėl pradėti vadinti jakobinais. Ilgainiui klubas įgijo politinės partijos organizacinę struktūrą, įkūrė savo filialus provincijose. Vėliau pagal politinę orientaciją atsiskyrė feljanai (konstituciniai monarchistai) ir 1792 m. žirondistai. Vadovaujami M. Robespjero, Ž. P. Marato, Ž. Ž. Dantono, jakobinai organizavo radikalius veiksmus prieš monarchiją, reikalavo plėsti revoliuciją. Inicijavo karaliaus nuvertimą ir mirties bausmės įvykdymą. 1793 m. organizavo sukilimą prieš žirondistų vyriausybę. Po perversmo 1793 m. birželį įvedė diktatūrą (1793-1794). Atėję į valdžią pirmiausia atliko agrarinę reformą, turėjusią aprūpinti valstiečius žeme, panaikino išlikusias feodalines prievoles. 1793 m. Konventas priėmė naują Prancūzijos konstituciją, kuri įteisino respubliką su vienerių rūmų susirinkimu, tiesioginius rinkimus ir visuotinę rinkimų teisę vyrams nuo 21 metų. 1794 m. Konvento dekretu panaikinta vergija kolonijose. 1793 m. liepą Konventas perrinko Visuomenės gelbėjimo komitetą, praplėtė jo įgaliojimus, faktiniu Konvento vadovu tapo M. Robespjeras. 1793 m. rudenį partija susiskaidė į smulkesnes grupuotes. Prasidėjo masinis teroras prieš vadinamuosius „revoliucijos priešus“. Prasidėjus vidiniams nesutarimams, netekus visuomenės paramos 1794 m. liepą (Termidoro perversmas) diktatūra žlugo, Robespjeras, Sen Žiustas ir artimiausi bendraminčiai (22 asmenys) buvo giljotinuoti. Vėliau giljotinuota dar 83 žmonės. 1794 m. rugpjūčio mėn. jakobinų klubas buvo uždarytas.