JAV pilietinis karas

ginkluotas konfliktas tarp JAV šiaurinių ir pietinių valstijų 1861-1865 m. Baigėsi šiauriečių pergale.

XIX a. I p. sparčiai augant Amerikos teritorijai, ekonominiai galiai, vis labiau aštrėjo prieštaravimai tarp šiaurinių valstijų, plėtojusių prekybą, pramonę, laisvą rinką, neigusių vergiją ir agrarinių pietinių valstijų, kuriose vyravo medvilnės ir tabako plantacijos, paremtos vergų darbu. Kompromisiniai mėginimai atskirti valstijas, kuriose buvo vergija, nuo šiaurinių nedavė rezultatų. 1860 prezidentu išrinkus vergiją smerkusį Abraomą Linkolną, pietų valstijos paskelbė apie išstojimą iš sąjungos. 1861 m. balandį pietinės valstijos, sudariusios Amerikos valstijų konfederaciją, pradėjo šiaurinių valstijų karinių fortų apšaudymą, kilo pilietinis karas, trukęs ketverius metus. Karo pradžioje persvarą turėjo talentingo generolo R. Li vadovaujama pietiečių kariuomenė. 1862 m. prezidentas A. Linkolnas paskelbė apie vergijos panaikinimą. Po to pietiečių jėgos ėmė sekti ir 1865 m. balandį buvo priverstos kapituliuoti. Kare žuvo per 500 tūkst. žmonių.