Jekaterina II

(Sophie Augusta Friederika von Anhalt-Zerbst; 1729-1796), Rusijos imperatorė (1762-1796). Vokiečių kunigaikščio duktė.

1744 m. atvyko į Peterburgą ir tapo sosto įpėdinio (būsimojo Petro III) sužadėtine. Netrukus perėjo į stačiatikybę ir tapo Jekaterina. Daug skaitė, domėjosi švietėjais ir filosofais. 1754 m. pagimdė sūnų, bet auklėti motinai sūnaus nebuvo leista. Po sūnaus gimimo į padėtis pasidarė netvirta, tai paskatino Jekateriną įsitraukti į politinį gyvenimą. 1762 m. gvardijai įvykdžius perversmą tapo imperatore Jekaterina II. Ieškojo racionalaus valdymo būdų: senatas buvo suskirstytas į 6 departamentus, sekuliarizuota vienuolynų žemė, likviduotas Ukrainos etmono postas. Kaip daugelis to meto politikų ir visuomenės veikėjų, buvo įsitikinusi, kad negerovės kyla iš netobulų įstatymų. Manė, kad ji visokeriopai turi stiprinti bajorijos padėtį, kurti biurokratinį aparatą vietose. Užsienio politika buvo sėkminga: Rusija prisijungė šiaurinę Juodosios jūros pakrantę, Krymą, įsitvirtino Juodojoje jūroje, kartu su Austrija ir Prūsija sunaikino Abiejų Tautų Respubliką.