Jogaila

(apie 1351-1434), Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1381 ir 1382-1392), Lenkijos karalius Vladislovas II Jogaila (1386-1434). Algirdo sūnus. Jogailaičių dinastijos Lenkijoje pradininkas.

Algirdas prieš mirtį (1377) paskyrė savo įpėdiniu. 1377-1381 m. valdė kartu su Kęstučiu. 1380 m. su kryžiuočiais sudarė slaptą nuo Kęstučio Dovydiškių sutartį. Sužinojęs apie tai, Kęstutis 1381 m. lapkričio mėn. pašalino Jogailą iš sosto. 1382 m. birželį Jogaila, remiamas Skirgailos ir Kaributo, užėmė Vilnių ir susigrąžino valdžią. Dėl to 1382 m. liepos 6 d. su kryžiuočiais sudarė Bražuolės sutartį, kuria šie pasižadėjo neremti Kęstučio ir jo sūnų. Liepos 20 d. Jogaila ir kryžiuočių kariuomenė užėmė Trakus, klasta suėmė Kęstutį ir Vytautą. Kęstutis Krėvos pilyje buvo nužudytas. Už paramą 1382 m. spalio 31 d. Dubysos sutartimi Ordinui buvo atiduota Žemaitija iki Dubysos. Pabėgęs iš nelaisvės Vytautas prisiglaudė pas kryžiuočius ir šie 1383 m. paskelbė į karą. 1385 m. Jogaila priėmė pasiūlymą vesti Lenkijos karalienę Jadvygą ir sujungti LDK su Lenkija. 1385 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta Krėvos sutartis. 1386 m. pasikrikštijo Vladislovo vardu, vedė Jadvygą ir 1386 m. kovo 14 d. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą. Įkūrė Vilniaus vyskupiją. Bajorams suteikė privilegijų, Vilniaus miestiečiams – savivaldą. 1392 m. Astravo sutartimi grąžino Vytautui Trakų kunigaikštystę ir paskyrė jį vietininku Lietuvoje. 1401 m. Vilniaus-Radomo sutartimi patvirtino Vytautą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu iki gyvos galvos. 1410 m. Žalgirio mūšyje buvo vyriausiasis kariuomenės vadas. 1413 m. Horodlės sutartimi pripažino LDK teisę ir po Vytauto mirties turėti atskirą didįjį kunigaikštį, išrinktą su Lenkijos karaliaus žinia. 1411-1422 m. kartu su Vytautu karinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis kovojo dėl kryžiuočių užgrobtų LDK ir Lenkijos žemių. 1429 m. Lucko suvažiavime parėmė Vytauto karūnavimą, vėliau tam priešinosi. Po Vytauto mirties didžiuoju kunigaikščiu paskyrė Švitrigailą. Valdydamas Lenkiją, privilegijomis patvirtino ir plėtė šlėktų teises, įsipareigojo nesuteikti tarnybų svetimšaliams. 1420-1421 m. atsisakė husitų jam siūlomo Čekijos sosto, uždraudė Lenkijos gyventojams remti husitus. 1432 m. Gardino sutartimi Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu patvirtino Žygimantą Kęstutaitį.