Julijona

(m. 1392), LDK Didžiojo kunigaikščio Algirdo antroji žmona, Tverės kunigaikščio Aleksandro duktė.

1350 m. Algirdas siuntė pasiuntinį pas Didįjį Maskvos kunigaikštį Semioną, prašydamas Tverės kunigaikščio Aleksandro dukters rankos. Maskvos kunigaikštis, pasitaręs su metropolitu Teognostu, tokį sutikimą davė. Algirdo vedybos su Julijona buvo dalis jo plano prijungti prie LDK Maskvos didžiąją kunigaikštystę, Tverės kunigaikštystės priešininkę. Vilniuje, prie kunigaikščio rūmų, Julijona turėjo savo cerkvę ir stačiatikių dvasininką. Visus 30 Vilniuje pragyventų metų ji liko ištikima stačiatikybei ir nė kiek nesuaugo su lietuvių tauta. Julijona ir Algirdas susilaukė kelių dukterų ir septynių sūnų: Jogailos, Skirgailos, Kaributo, Lengvenio, Karigailos, Vygunto ir Švitrigailos. Žinomi trijų dukterų vardai: Aleksandra (ištekėjo už Mozūrų kunigaikščio Ziemovito), Teodora ir Marija – rusų kunigaikščių žmonos. Dviejų dukterų vardai nežinomi, tačiau šaltiniai mini, kad viena tapo Šcecino kunigaikščio Kazimiero žmona, o kita – ruso Jono Novosiliškio žmona. Po Algirdo mirties (1377) buvo aktyvi politikė. Buvo viena Jogailos sąmokslo prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Kęstutį organizatorių. Buvo Lietuvos stačiatikiško krikšto organizatorių. Po Lietuvos krikšto nuo politinės veiklos buvo nušalinta.