Kalvinas Jonas

(pranc. Jean Cauvin, Calvin, lot. Joannes Calvinus; 1509-1564), prancūzų kilmės teologas, Bažnyčios reformatorius, kalvinizmo pradininkas.

1523-1528 m. studijavo Paryžiuje. Susidomėjo M. Liuterio reformacinėmis idėjomis. Dėl persekiojimo 1536 m. paliko Prancūziją ir įsikūrė Šveicarijoje. Bazelyje išleido pagrindinį savo teologinį veikalą „Krikščionių tikėjimo pagrindai“. Ženevoje 1536 m. pradėjo įgyvendinti Bažnyčios reformas. Nustatė naują liturgijos tvarką, ir griežtas bendruomenės gyvenimo taisykles. 1538 m. pavasarį kilus nesutarimui su miesto taryba dėl religinių apeigų bei dorinio tikinčiųjų auklėjimo buvo priverstas iš Ženevos išvykti. 1541 m. Ženevos taryboje laimėjo Kalvino šalininkai ir rugsėjo mėn. Ženevos miestiečių pakviestas teologas sugrįžo. Atvykęs pareikalavo įvesti bažnytinę drausmę, doroviškai auklėti pasauliečius. Buvo panaikintos puošnios apeigos, pertvarkyta bažnytinė organizacijos struktūra. Siekiant stiprinti miesto gyventojų moralę, reglamentuotas pasaulietinis gyvenimas – įvestas privalomas pamaldų lankymas, kontroliuota dorovė, miesto švara. 1559 m. J. Kalvino iniciatyva įkurta Teologijos akademija, kurioje rengė protestantų dvasininkus ir misionierius visoms Europos šalims. Gyvenimo pabaigoje pasižymėjo religine netolerancija ir kitaminčių persekiojimu.