(pranc. carabiniers): 1. karabinais ginkluoti rinktiniai kavaleristai ir pėstininkai. Atsirado XV a. Ispanijoje, nuo XVII a. – kitose Europos šalyse. 2. žandarai (karinė policija) Italijos ir kai kurių Lot. Amerikos šalių kariuomenėse.
Jeigu valdžiai tauta reikalinga tik kaip valdymo objektas ir rinkimų subjektas, tauta nemato jokio skirtumo, ar valdžia yra svetima, ar sava. K. Stoškus
