(pranc. carabiniers): 1. karabinais ginkluoti rinktiniai kavaleristai ir pėstininkai. Atsirado XV a. Ispanijoje, nuo XVII a. – kitose Europos šalyse. 2. žandarai (karinė policija) Italijos ir kai kurių Lot. Amerikos šalių kariuomenėse.
Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių. Konfucijus
