Kęsgailos

LDK didikų giminė, vieni iš didžiausių LDK žemvaldžių, Žemaitijos seniūnai. XV-XVI a. I pusėje jų tėvonija buvo Deltuva.

Giminės pradininkas Buseika 1366 m. vadovavo 400 lietuvių būriui, kuris kovėsi su Ragainės komtūro kryžiuočiais, žygiavusiais į Maišiagalą. Kaip didžiojo kunigaikščio bajorų atstovas 1379 m. dalyvavo sudarant Jogailos ir Kęstučio Trakų sutartį su Kryžiuočių ordinu. Jo sūnus Stanislovas-Valimantas dalyvavo sudarant 1398 m. Salyno sutartį. Šio sūnus Mykolas-Kęsgaila Valimantaitis iš Deltuvos 1409-1412 m. buvo Ukmergės vietininkas, 1412-1432, 1440-1441, 1443-1450 m. – Žemaitijos seniūnas, o 1443-1448 m. – Vilniaus kaštelionas. Dalyvavo krikštijant žemaičius. Skirsnemunės (1431), Gardino (1432) sutarčių dalyvis. Vyriausiasis Mykolo Kęsgailos sūnus Mykolas buvo pirmasis (1446-1451 ir nuo 1459) LDK kancleris, 1451-1458 m. – didžiojo kunigaikščio vietininkas Smolenske, nuo 1458 m. – dar ir Vilniaus vaivada. Tris dešimtmečius su broliu Jonu faktiškai vadovavo LDK politikai. Kitas sūnus Jonas 1451-1485 m. buvo Žemaitijos seniūnas, 1477 m. Trakų, 1478 m. Vilniaus kaštelionas. Jono sūnus Stanislovas 1485-1527 m. buvo Žemaitijos seniūnas, 1499-1522 m. Trakų, 1522-1526 m. – Vilniaus kaštelionas, 1501-1503 m. – LDK didysis etmonas. 1494 m. su kitais Maskvoje sudarė taikos sutartį su didžiuoju kunigaikščiu Ivanu III. Jo sūnus Stanislovas nuo 1527 m. buvo Žemaitijos seniūnas (paskutinis iš Kęsgailų), nuo 1528 m. – Trakų kaštelionas. 1528 m. vedęs Oną Kiškaitę, tapo turtingiausiu Lietuvos didiku. Po šio Kęsgailos mirties Kęsgailų įtaka valstybėje sunyko. Paskutinis iš Kęsgailų buvo Stanislovas. 1545-1552 m. LDK stalininkas, nuo 1549 m. – Kražių grafas. Su giminaičiu Mikalojumi Radvila Juoduoju buvo vienas iš pirmųjų reformacijos Lietuvoje globėjų.