(lot. colonia iš colere – apgyventi): 1. šalis, esanti kitos valstybės (metropolijos) valdžioje ir neturinti politinio bei ekonominio savarankiškumo; 2. persikėlusių iš vienos šalies į kitą išeivių apgyventa vieta; 3. vienos tautybės asmenų, gyvenančių kitoje šalyje arba užsienio mieste ir išlaikančių savo kalbą, kultūrą, visuma (pvz., Čikagos lietuvių kolonija).
