(lot. commissarius – įgaliotinis): 1. pareigūnas, turintis specialius tarnybinius vyriausybės įgaliojimus. Pvz., Rusijoje po bolševikų perversmo 1917 m. ministrai pakeisti liaudies komisarais, ministerijos – komisariatais; 2. Europos Komisijos narys, skiriamas 5 metams kiekvienos ES valstybės vyriausybės, atskaitingas Europos Parlamentui.
