Konfucianizmas

Kinijos etinės, socialinės, politinės minties tradicinė kryptis. Konfucijaus, jo mokinių ir pasekėjų suformuotos filosofijos pagrindas – prielaida, kad viskas vyksta pagal „dangaus tvarką“. Dangus – sąmoningai veikianti aukščiausioji jėga, reguliuoja žmonių elgesį ir veiksmus, lemia jų padėtį visuomenėje.

Propagavo imperatoriaus – dangaus sūnaus – kultą, reikalavo įgyvendinti „5 santykius“ (tarp valdovo ir pavaldinio, vyro ir žmonos, tėvo ir sūnaus, vyresniojo ir jaunesniojo brolio, senimo ir jaunimo; žemesnysis iš jų turi rodyti deramą pagarbą, paklusti, o aukštesnysis – būti teisingas, kilniaširdis). Siekė sukurti patriarchalinę visuomenės hierarchiją, remiantis jen (humaniškumo), yi (teisingumo), li (ritualo, etiketo) principais, skelbė praeities kultą; siekė sukurti etinius, visuomeninius ir politinius principus, valdymo metodus, tapusius Kinijos valstybių doktrina. Valdant Songams (960-1279), atsirado neokonfucianizmas, tapęs oficialiąja Kinijos imperijos filosofija iki pat XX a.