Konstantinas Didysis

(Konstantinas I, Flavijus Valerijus Konstantinas (lot. Flavius Valerius Constantinus; 285-337), Romos imperatorius (306-337). 306 m. kariuomenės paskelbtas Cezariu.

312 m. nugalėjo Romoje imperatoriumi paskelbtą Maksencijų, o 324 m. – bendravaldį ir buvusį sąjungininką Licinijų. Imperiją padalijo į 4 prefektūras: Rytų, Ilyrijos, Italijos ir Galijos, atskyrė civilinę ir karinę valdžią, 332 m. išleido kolonus prie žemės pririšantį ediktą. Graikų miesto Bizantijo vietoje 330 m. pastatė Konstantinopolio miestą, tapusį imperijos sostine. 313 m. Milano ediktu garantavo krikščionims tikėjimo laisvę, grąžino konfiskuotus krikščionių turtus ir panaikino jų teisių apribojimus. 325 m. sušaukė Nikėjos Bažnyčios susirinkimą. Prieš mirtį pasikrikštijo.