(pranc. constitutionnalisme): 1. politikos ir valstybinės teisės mokslo srovė, geriausia valstybės valdymo forma pripažįstanti konstitucinę monarchiją; 2. politinė sistema, pagrįsta rašytine konstitucija, konstituciniais valdymo metodais.
Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių. Konfucijus
