Kosciuškos sukilimas

1794 m. vykęs sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje. ATR tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimas prieš Targovicos konfederacijos (1792-1793) ir Gardino seimo (1793) įvestą režimą bei antrąjį Respublikos padalijimą (1793), Rusijos ir Prūsijos okupaciją.

Sukilėliai norėjo atkurti Respubliką su 1772 sienomis ir toliau vykdyti Ketverių metų seimo (1788-1792) reformas. Sukilimas prasidėjo kovo 12 d. Lenkijoje. Vadovavo generolas Tadas Kosciuška. Balandžio 16 d. sukilimas prasidėjo Lietuvoje. Vilniuje ir apylinkėse veikė iš miesto gyventojų sudaryta Vilniaus municipalinė gvardija (iki 1794 06 24 vadovavo Laurynas Stuoka-Gucevičius). 1794 04 24 Vilniaus rotušės aikštėje paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, kuriuo prididėta prie Lenkijos sukilėlių Krokuvoje paskelbto manifesto. Iš bajorų ir miestiečių sudaryta sukilėlių vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba (LTAT). Vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu Kosciuška paskyrė Jokūbą Jasinskį. LTAT taikė terorą prieš vidaus priešus (buvo pakartas LDK etmonas Simonas Kosakovskis, suimti žymesni Targovicos konfederatai). Leido laikraštį „Gazeta narodova Wilenska“. 1794 04 30 atsišaukimu (pirmasis žinomas lietuviškas atsišaukimas) kreipėsi į valstiečius, ragindamas pradėti partizaninį karą prieš Rusijos kariuomenę. Žadėjo suteikti valstiečiams asmens laisvę. 1794 m. gegužę sukilimas apėmė visą LDK (pagal 1973 m. ribas), į jį buvo įtraukti visi gyventojų sluoksniai. Tarp LDK ir Lenkijos sukilimo organizatorių išryškėjo nesutarimai dėl sukilimo tikslų ir taktikos. Lenkijos patriotams kėlė nerimą LDK sukilėlių siekimas tvirtinti atskirą nuo Lenkijos valstybinį savarankiškumą. Sukilimą malšino Rusija, Prūsija ir Austrija. Rugpjūčio 11 d. Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių. Lapkričio 5 d. kapituliavo Varšuva.