Kretos kultūra

viena seniausių Egėjo jūros baseino kultūrų, egzistavusių III-II t-metyje pr. Kr. Centras buvo Kreta.

Seniausi archeologiniai radiniai (III t-mečio pr. Kr. pab.) rodo, kad žmonės vertėsi gyvulininkyste, žvejyba bei medžiokle. Pirmasis klestėjimo laikotarpis datuojamas II t-mečio pr. Kr. pradžia, kai Kreta dominavo Egėjo jūros baseine ir palaikė prekybinius santykius su Egiptu, Sirija, M. Azija, Sicilija, P. Balkanais. Knosas tapo Kretos religiniu, politiniu, ekonominiu centru. Apie 1750 m. pr. Kr. (veikiausiai dėl ugnikalnio išsiveržimo) sunyko Knosas, Malija, Faistas ir kiti centrai, tačiau jau nuo 1700 m. pr. Kr. prasidėjo klestėjimo laikotarpis, trukęs iki 1400 m. pr. Kr., kai Kretą sunaikino achajų antplūdis. Archeologiniai radiniai rodo Kretą buvus aukšto išsivystymo lygio, turėjus savitą architektūrą, dailę, raštą (linijinis A ir B raštai). Žymiausias Kretos tyrinėtojas – anglų archeologas A. Evansas.