Krėvos sutartis

LDK valdovo Jogailos sutartis su Lenkijos bajorais, sudaryta 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos pilyje (dab. Baltarusija). Vykdydamas sutarties įsipareigojimus, Jogaila 1387 m. pakrikštijo Lietuvą (tik Aukštaitiją), vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Taip LDK personaline unija buvo sujungta su Lenkija, tačiau sutartis nepanaikino Lietuvos valstybingumo.

Prie sutarties savo antspaudus pridėjo Jogailos broliai Skirgaila, Kaributas, Lengvenis ir pusbrolis Vytautas. Jogaila patvirtino pasižadėjimus: vedęs Lenkijos karalaitę Jadvygą ir tapęs Lenkijos karaliumi, su broliais ir valdiniais pasikrikštyti katalikų apeigomis; sumokėti buvusiam Jadvygos sužadėtiniui Austrijos sosto įpėdiniui kunigaikščiui Vilhelmui Habsburgui 200 000 florinų už sužadėtuvių nutraukimą; grąžinti Lenkijai belaisvius ir atgauti jos prarastas žemes; prijungti Lietuvos ir Rusios žemes prie Lenkijos karalystės. Sudaryti Krėvos sutartį su Lenkija LDK labiausiai skatino bendra kova su kryžiuočiais. Lenkijos ponai, pasinaudodami Krėvos sutartimi, norėjo likviduoti LDK suverenumą ir valstybingumą, paversti LDK Lenkijos karalystės provincija. Krėvos sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam ir socialiniam ekonominiam suartėjimui, įgalino suvienyti LDK ir Lenkijos karines jėgas prieš Kryžiuočių ordiną. Krėvos sutartis turėjo ir neigiamų Lietuvai padarinių. Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos valstybė, susieta su ja tik asmenine unija, tačiau Krėvos sutartis teikė Lenkijos feodalams galimybę LDK laikyti Lenkijos dalimi, kelti naujus žemių inkorporavimo arba visiško LDK ir Lenkijos integravimo į vieną valstybę projektus.